Struktūra ir kontaktai

Statistika

  • 26Vas

    Paupio kaimas 1918-2018

    Vasario 14 dieną mūsų mokykloje “Paupio krašto istorijos“ būrelio nariai pristatė parodėlę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Jau pats būrelio pavadinimas nurodo, kad mes pirmiausiai gilinamės į savo kaimo istoriją, todėl ir parodėlė vadinasi „Paupio kaimas 1918-2018“. Stende pateikėme faktus, kaip keitėsi Paupio kaimas per 100 metų:

    1925 m. ant bažnytinės žemės kunigo sesuo Agnietė Gudavičiūtė savo lėšomis pastatė medinį mokyklos pastatą, malkoms patalpą ir iškasė cementinį šulinį.

    1927 m.sausio 9 d. buvo pašventinta pastatyta medinė Paupio- Perkūniškės bažnyčia, suteikiant jai Šv. Šeimos- Jėzaus, Marijos ir Juozapo vardą. Bažnyčia buvo pastatyta per nepilnus 6 mėnesius.

    1929 m. buvo nutiestas kelias į Viduklę.

    1929 m. pradėjo veikti garinis malūnas (su 2 girnom), lentpjūvė ir gontų dirbtuvė.

    1932 m. Paupyje (šalia mokyklos) buvo įsteigtas Nemakščių pieno perdirbimo bendrovės grietinės nugriebimo punktas

    1933 m. buvo įkurta savarankiška Paupio parapija.

    1934 m. įkurta pašto agentūra, o 1936 m. „Lietuvos aidas“ pranešė, kad Paupio pašto agentūroje „įtaisytas telefonas ir pradėtos telefono bei telegrafo operacijos“.

    1952m. buvo įkurtas felčerio- akušerio punktas.

    1952m. mokykla tapo septynmete.

    1953m.buvo įsteigta biblioteka, kuri per savo gyvavimo laiką ne kartą keitė pavadinimą.1958 m. Alsoje buvo pastatyti mediniai kultūros namai, į juos buvo perkelta biblioteka, bet po 1969m. gaisro biblioteka vėl buvo parkelta į Paupį. Šiuo metu ji yra mokyklos patalpose.

    1960-1962 m. buvo nutiesti žvyrkeliai į Viduklę ir į Raseinius. Autobusai į Paupį nuo Viduklės pusės pradėjo kursuoti 1962m., nuo Raseinių pusės- 1964 m. ,perdarius senąjį kelią į naują, o 1966 m. autobusai į Paupį pradėjo kursuoti iš Jurbarko per Eržvilką.

    1962 m. mokykla tapo aštuonmete. 1962 m. prie pagrindinio pastato buvo pristatytas mūrinis priestatas.

    1965 m. kaimas buvo elektrifikuotas.

    1966 m. buvo atiduotas eksploatuoti dabartinis mokyklos pastatas, kuris tada vadinosi „ Aštuonių klasių priestatu“.

    1969 m. senasis medinis mokyklos pastatas buvo rekonstruotas, jame buvo įrengtas bendrabutis. Rudens- žiemos mėnesiais jame gyvendavo 30-35 mokiniai.

    1971-1972 m., vykdant melioraciją, daug vienkiemių buvo nukelta. Kaimo dalyje, kuri buvo vadinama „Trakomis“, buvo iškeldintos visos 7 ten gyvenusios šeimos.

    1974 m. ties Palovaičio kaimu Upė buvo užtvenkta ir įrengta vandens saugykla. 1975-1976 m. buvo įrengti 580ha užimantys Paupio žuvininkystės tvenkiniai.

    1982 m., nukėlus 42 vienkiemius, buvo pastatyti Alsos skyriaus tvenkiniai, užimantys 400ha plotą.

    1986 m. aštuonmetė mokykla reorganizuota į devynmetę.

    1993 m. mokykla pervadinama iš devynmetės į Paupio pagrindinę mokyklą.

    1999 m. mokykla tampa dešimtmete.

    2012 m. mokykla tampa Raseinių r.Paupio mokykla-daugiafunkciu centru.

    Parodėlėje taip pat pristatėme kelis originalius dokumentus: 1916 metais išduotą vokišką pasą, 1934 m. pirktos išperkamosios nuomos būdu Singer siuvamosios mašinos dokumentą, kuriame matyti, kaip buvo mokamos įmokos, 1942 m. nacistinės Vokietijos išduotą dokumentą, pagal kurį gyventojas privalėjo pristatyti į pieninę tam tikrą kiekį pieno, 1956 m. Paupio gyventojui tremtyje Igarkoje išduotą paso nuorašą ant paprasto mokyklinio sąsiuvinio lapo, kad žmogus su tokiu „pasu“ nepabėgtų iš tremties vietos. Taip pat pateikėme kelias dokumentų kopijas, kurias viena gyventoja 1939 m. gavo aplinkinėse bažnyčiose, kad galėtų įrodyti giminystės ryšį su Amerikoje gyvenusiu broliu.

    „Paupio krašto istorijos“ būrelio vadovė V. Blažienė

1 komentaras

Spacer
  • Gyd. hab. med. dr..Jonas Gintautas rašo:

    Gerb. Paupiškiai,
    Augau Paupyje nuo 1939 m,. iki 1954 m. (gimiau 1938 m) Lankiau pradinę mokyklą.
    Paupys buvo electrifikuotas ne 1965 m., bet 1950 – tųjų pradžioje.
    Malūną-lentpjūvę įsteigė Jokubaitis; po kun. Gudavičiaus 24 metus klebonavo kun. Kazimieras Telksnys; iki pokario paštui vadovavo Korninkas; 1952 m. pirma felčerė buvo Baltaduonytė, (kilimo nuo aukštaitijos) partizano Stankaus žmona, jis Paupy pasirodė tik porą kartų, turėjo mmažametes dukreles Laima, ir Audra. Pirmas mokytojas Paupio mokykloje, manau, buvo Kucevičius, gabus žmogus ne tik mokė, ruošdavo vaikų ir vietinių suaugusių vaidinimus, chorus net pagamino bažnyčiai Betlėjaus tvartelį su piešiniais; kiti mokytojai buvo Radzevičius, Parnarauskas, dvi seserys Danutė – ištekėjo už Macijausko (abu palaidoti Paupio kapinėse šalia jų jauno sūnaus žuvusio motociklo avarijoje, kita sesuo (vardo, pavardės neprisimenu) būdama 22 mirė džiova. Mokykloje mano laiku po karo buvo nemažai knygų, sukauptų mokytojo Kucevičiaus, ir nemažai puikų smetoninių laikų žemėlapių. Malonu matyti Jūsų pastangas gražinti Paupio bažnytkaimį.

    Pagarbiai
    Amerikos lietuvis
    Akademikas, prof. med. mokslų daktaras neurochrurgas/neurologas
    Jonas Gintautas

Palikite komentarą